MANO ISTORIJA

Sveikinimai, drauge! Dabar taip Tave vadinsiu. Padėsiu pirmąjį žingsnį mūsų pažinties kelyje – esu Alvydas Bulaka.

Esu menininkas tapytojas, jaučiantis nostalgiją ateičiai ir, deja, vis dažniau pamirštantis praeitį bei kur pasidėjau raktus. Kai noriu, jog nurimtų mintys, pradedu judinti rankas. Šiuos judesius išnaudoju tapybai. Tikiu, jog tuo metu, kai kuriu, esu dalis antgamtiško eksperimento – gyvenimo, kurio magiškumą įžūliai pamirštame. Kai tapau, mano mintys įsitaiso galinėje sėdyne, retai užsisega diržą, ir tolsta nuo baimių, netekčių, nusivylimo ir savigraužos. Lieka tik veiksmas. Tapydamas tikiu, kad esu geresnis žmogus, galintis sukurtais darbais įtakoti į jį žiūrintį išeiti iš galerijos ir nepamiršti eiti. Tikiu revoliucijomis, roko ir paprastomis žvaigždėmis, esu įsitikinęs, kad taisyklių nėra, kol jų nesulaužai, slapta tikiuosi, kad žmogaus tikslas kurti. Todėl aš tapau jau daugiau nei trisdešimt metu nuo pirmosios studentiškos parodos Vilniaus dailės institute iki meno išlepinto Paryžiaus.

Daugelis mūsų gimsta, gaunantys tam tikrą vaidmenį jau parašytame scenarijuje. Aš nesu išimtis. Pasaulį pasitikęs dailininko šeimoje, žinojau, jog dažų kvapas palies ne tik drabužius. Nekenčiau tėvo tapytų peizažų, tačiau nemokėjau nieko kito. Vėliau nutapyti realistiški vaizdai būdavo „laužomi“, kol gimdavo kažkas abstraktaus, ekspresyvaus, „bulakiško“. Nėra žmogaus, yra tik idėja! Kai eidamas pro stotį lombardo lange pamačiau savo darbą, aš jį nusipirkau, parsinešiau namo ir nusprendžiau, jog žmogus daugiau niekada neturėtų pirkti meno lombarde. Todėl gimė bulaka.lt – erdvė mano mintims, žodžiams ir darbams.

PARODOS